- pamarkos
- pãmarkos sf. pl. (1), (3b) 1. vanduo, kuriame buvo sumerkti skalbiniai: Nūnai medelius pãmarkom palaisčiau Lš. Kad paėmiau pamarkų̃ bliūdą, tai kad ūžteriau! Lp. Išsimaudyk pamarkose – būsi sveikas Švn. 2. vanduo, kuriame buvo dažomas audeklas: Tik pamarkosa inmerkiau Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.